Viešuosiuose pirkimuose, kaip sakė diskusijoje dalyvavusi Seimo antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė, problemų esama nemažų, nes procesas yra susijęs su labai dideliais pinigais, – pernai viešųjų pirkimų (VP) vertė buvo per 5 mlrd. eurų. Skaičiuojama, kad apie 1 mlrd. eurų panaudojama neskaidriai.
2014 m. viešųjų pirkimų vertė buvo per 5 mlrd. eurų. Skaičiuojama, kad apie 1 mlrd. eurų panaudojama neskaidriai.
Parlamentarai jau prieš 6 metus įtarė problemas, kurias STT įvardino tik šiemet
Kalbėdama apie Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) parengtą statybos sektoriaus apžvalgą, A. Bilotaitė sakė pasigendanti sprendimų ir apibendrinimų.
„Reikėtų pateikti ne tik statistiką, bet ir pasakyti, kas yra negerai, įvardinti aiškiai, papunkčiui ir pateikti pasiūlymus“, – sakė ji.
STT duomenimis, net 68 procentai Viešųjų pirkimų tarnybos patikrintų pirkimų yra įvykdyti pažeidžiant tvarką. Parlamentarė suabejojo, ar visi šie atvejai yra piktybiški – kai VP įstatymas kaitaliojamas apie 40 kartų, neatmestina, kad verslas gali pasiklysti sekdamas pakeitimus. Tačiau A. Bilotaitė sutinka, kad didžiausia problema – VP sąlygų parengimas.
„Esant išankstiniams susitarimams, operatyvinių institucijų objektas yra išgirsti ir pastebėti šiuos dalykus iš pat pradžių“, – sakė ji, pastebėdama, kad vėlesniuose procedūros etapuose tai įrodyti sudėtinga.
Dirbdama jau antrą kadenciją Antikorupcijos komisijoje, Seimo narė A. Bilotaitė sako, kad valstybė turėtų suskaičiuoti, kiek prarandama, kokie padaromi nuostoliai dėl neefektyvių ir neskaidrių viešųjų pirkimų. Parlamentarė mano, kad tiek statybų, tiek sveikatos sektoriuose reikėtų rimtų skaičiavimų, pasitelkus ekspertus ir mokslininkus.
„Kalbant apie stambiąją korupciją, tenka apgailestauti, kad ištinka tokie atvejai, kaip Šiaulių ligoninėje“, – sakė A. Bilotaitė.
Ši ligoninė parlamentarų dėmesio buvo sulauksi jau 2009 m., tačiau tik šiemet tai buvo įvardinta ir paviešinta. STT Šiaulių valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl neskaidriai Respublikinėje Šiaulių ligoninėje vykdytų viešųjų pirkimų. Kaip įtariama, vykdant viešuosius pirkimus, kurių bendra vertė yra per šimtus tūkstančių eurų, buvo siekiama, kad juos laimėtų iš anksto pasirinktos įmonės, o už tai iš šių įmonių vadovų buvo reikalaujami ir priimami kyšiai.
Statybininkai jaučiasi neišgirsti
Artimiausiu metu Seimas turėtų imtis svarstyti Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kurias teikia Ūkio ministerija. Kaip sakė ūkio viceministras Gediminas Onaitis, apsisprendžiant dėl nuostatų buvo tartasi su asocijuoto verslo struktūromis.
„Mes stengėmės ir klausyti, ir išgirsti, – sakė jis, pastebėdamas, kad šimtu procentų visų pataisų priimti neįmanoma. – Į didžiąją dalį siūlymų galėjome atsižvelgti.“
Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas, bendrovės „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas Jonas Dumašius sako, kad kaip tik Statybininkų asociacijos pasiūlymai liko neišgirsti ir nepriimti, bent jau tie, kurie šiam sektoriui yra itin svarbūs.
Seimo narė A. Bilotaitė paragino paskubėti pateikti pasiūlymus, iki parlamentas apsispręs priimti pataisas. Jeigu parlamentarai pritars, projektas bus svarstomas Seimo komitetuose. Tai yra laikas, kai dar galima teikti pasiūlymas, todėl A. Bilotaitė paragino diskusijos „VIEŠIEJI PIRKIMAI IR KORUPCIJOS PREVENCIJA (statybos ir sveikatos apsaugos sektoriuose)“ dalyvius paskubėti teikti pasiūlymus.
Parlamentinė grupė „Už Lietuvą be korupcijos“, kurios pirmininke yra A. Bilotaitė, planuoja sausio 15 d. Seime surengti diskusiją, kurios metu bus parengti pasiūlymai ir dėl viešųjų pirkimų. Parlamentarė pakvietė pasinaudoti dar viena proga ir „ne laikyti paslėpus“ pasiūlymus, o juos teikti svarstyti.
SAM nori ne mažiausios kainos, o efektyvumo gydant
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas Vytautas Šveikauskas, įvertindamas galimybę teikti pasiūlymus, prabilo apie tam tikrų vaistų įsigijimą per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO LT): nors ir brangesni, bet tai būtų vaistai, kurie reikalingi tęsiant jau pradėtą gydymą tais pačiais vaistais.
Šiuo atveju, pastebėjo Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO LT) direktorius Rolandas Černiauskas, lemtų ne mažiausia kaina – vaistai būtų įsigyjami pagal pavadinimą ir konkretų poreikį. Kadangi pagal VP įstatymą tai gali būti neįmanoma, CPO LT yra pasirengusi pasiūlyti alternatyvų katalogą, kuriame būtini vaistai būtų įsigyjami ne už mažiausią kainą, o pagal poreikį ir tam pacientui, kuriam tai būtina. Pirkimams alternatyviame kataloge nebūtų taikomas VP įstatymas. Analogiškas alternatyvus katalogas yra kuriamas pirkti renovacijos darbus.
Įvardino paveikiausius antikorupcinius įrankius
„Korupcija yra laikomas piktnaudžiavimas įgaliojimais, siekiant naudos“, – priminė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Romualdas Gylys. Europos ir įvairių Lietuvos institucijų tyrimai leidžia manyti, kad dėl korupcijos prarandama apie 10 proc. viso VP kainos.
R. Gylys įvardino ne tik korupcijos viešuosiuose pirkimuose mechanizmus, bet ir įrankius, kurie juos skaidrina.
Kaip aktualiausius siūlymus STT atstovas išskiria pasiūlymą teikti didesnį dėmesį VP iniciatoriui, vykdyti kuo daugiau centralizuotų pirkimų, steigti kuo daugiau pirkimų komisijų tam tikromis temomis, nes žmonėms trūksta kvalifikacijos – ne visada tyčia netinkamai įvykdomas pirkimas. STT siūlo sudaryti nesąžiningų tiekėjų sąrašus, vadinamuosius juoduosius sąrašus.
„Pirkimus turi vykdyti kuo kvalifikuotesni žmonės“, – sakė R. Gylys, akcentuodamas, kad nepriekaištinga reputacija yra ypač svarbi. Viešųjų pirkimų tarnyba jau baigė rengti šakinę korupcijos prevencijos VP programą, kurioje numatyta daug priemonių, pateiktų taip pat ir STT.
STT dirba ir su Ūkio ministerija, atliktas antikorupcinis vertinimas, dalyvauta darbo grupėje, diskusijose, svarstant naujai rengiamą VP įstatymą.
Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO LT) direktorius Rolandas Černiauskas pažymėjo, kad elektroninis katalogas yra ne tik prevencinė korupcijos priemonė, bet ir priemonė, leidžianti kontroliuoti pirkimus, – vieną CPO patikrinti paprasčiau, negu 1 tūkst. perkančiųjų organizacijų. R. Černiausko manymu, teisės aktų nereikia keisti – reikia tik jais vadovautis: smulkus įstatymo paredagavimas, pakeitimų nesilaikymas – nieko nepakeis. Dažnai, jo nuomone, yra ne piktnaudžiaujama, o siekiama įsigyti tai, ko reikia, kaip ir vaistų įsigijimo atveju.
PO komisijos nario laikas: ar sąnaudos nėra brangesnės už naudą?
Neretai kuriant teisės aktus, diskutuojant pastebimas noras arba visa reglamentuoti iki smulkmenų, arba leisti veikti laisvai. Advokatų kontoros TRINITI asocijuotas teisininkas Tomas Seikalis pastebėjo, kad svarbu įvertinti VP ekonominį efektyvumą – kiek laiko, pavyzdžiui, sugaišta perkančiosios organizacijos, vykdydamos pirkimo procedūras.
„Kiek asmens darbo valanda atneša naudos – gal per daug, per sudėtinga. Kartais norima formalizuoti paprastas procedūras – reikia įžvelgti, ar tai nėra barjeras. Dalyvavimo sąnaudos gali pasirodyti esančios brangesnės už kitas naudas“, – pastebėjo T. Seikalis.
Teisininkas sako, kad nereikėtų ir labai žavėtis vadinamaisiais juodaisiais sąrašais. Dauguma perkančiųjų organizacijų nesugeba kontroliuoti sutarčių, tinkamai priimti darbų, paslaugų, prekių. Tokiu atveju tiekėją įrašyti į vadinamuosius juoduosius sąrašus taps abejotina. Todėl „didelės revoliucijos“ T. Seikalis sako nesitikįs.
