Seimas šį mėnesį priėmė Civilinio proceso kodekso pakeitimus, kuriais buvo padidinti žyminio mokesčio dydžiai viešųjų pirkimų bylose. Planuojama, kad daug didesnis žyminis mokestis bus mokamas nuo 2017 m. liepos 1 d. Tikimasi, kad ši data sutaps su naujojo Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) įsigaliojimo diena.
Pataisų iniciatoriai žyminio mokesčio didinimu siekė apriboti tiekėjų piktnaudžiavimus viešųjų pirkimų ginčuose, mažinti apygardos teismų darbo krūvius ir taupyti valstybės lėšas. Taip pat buvo argumentuojama, kad, diferencijavus ir padidinus žyminio mokesčio dydžius, į teismą kreipsis tik tie tiekėjai, kurių teisės yra realiai pažeistos ir dėl to bylos laimėjimo perspektyvos jiems bus labai didelės – tarsi tai objektyviai galima būtų įvertinti šimtaprocentiniu tikslumu.
Taigi vietoje dabartinio, anksčiau ne kartą didinto, 289 Eur bendro žyminio mokesčio viešųjų pirkimų bylose pareiškiant ieškinį turės būti mokami tokie žyminiai mokesčiai:
Mažos vertės pirkimai – tai vadinamosios „apklausėlės“. Supaprastinti ir tarptautiniai pirkimai - viešai skelbiami konkursai. Apklausų viršutinės vertės griežtai negali viršyti VPĮ nurodytų ribų, bet tarptautiniai pirkimai gali būtų vykdomi faktiškai visais atvejais, net ir esant nedidelei pirkimo vertei.
Perkančioji organizacija, norėdama sumažinti riziką gauti ieškinį, galės, pvz., 50 tūkstančių eurų vertės mažos vertės pirkimą vykdyti kaip tarptautinį, todėl ieškovas, pareikšdamas ieškinį, turės sumokėti ne trijų šimtų eurų, bet dešimtkart didesnį žyminį mokestį. Manytina, kad dėl anksčiau nurodytų sumų smulkiajam ir vidutiniam verslui realios galimybės pareikšti ieškinį supaprastintuose ir tarptautiniuose pirkimuose sumažėja iki minimumo, nes įsigaliosiantys žyminio mokesčio dydžiai yra neproporcingai dideli ir smulkiajam taps verslui didele našta.
Stipriai padidintas žyminio mokesčio dydis daugeliui tiekėjų gali sudaryti kliūtis kreiptis į teismą, taigi įsigaliojus CPK pataisoms galėtų būti ribojamos sąžiningų tiekėjų teisės. Kadangi ikiteisminio ginčų (pretenzijų) nagrinėjimo procese sprendimų rezultatai priklauso tik nuo perkančiosios organizacijos valios, tiekėjams teismas lieka vienintelis nešališkas arbitras sprendžiant šiuos ginčus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog asmeniui turi būti užtikrintas teisminis jo teisių ir laisvių gynimas. Be to, patenkinus tiekėjo ieškinį, perkančioji organizacija turėtų tiekėjui atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant sumokėtą žyminį mokestį, o tai kai kuriais atvejais ir perkančiajai organizacijai galėtų būti pernelyg didelė finansinė našta.
Deja, nebeliko valdžios iniciatyvų sugrąžinti į viešuosius pirkimus nepriklausomą viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisiją, kurios buvimas pagreitintų ginčų nagrinėjimą viešuosiuose pirkimuose, o procesas būtų skaidresnis, sudarytų alternatyvą teismui ir t. t.
Ikiteisminės viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo įstaigos dirba daugelyje ES šalių, įskaitant Vokietiją, Daniją, kaimynes Lenkiją, Latviją, Estiją. Ūkio ministerijos duomenimis, tokių įstaigų neturi tik Lietuva ir Suomija. Todėl mūsų valstybėje tokia komisija taip pat galėtų sėkmingai vykdyti savo veiklą, kadangi neteisminis ginčų nagrinėjimas yra efektyvesnis ir greitesnis nei teisminis.
Lietuvoje 1999–2003 metais Ginčų komisija nagrinėjo teikėjų pateiktus skundus dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų. Tuo metu viešųjų pirkimų bylos teismuose būdavo nagrinėjamos beveik dvigubai ilgiau, todėl Ginčų komisijos veiklos rezultatai dėl efektyvumo buvo vertinami palankiai. Įvairių instancijų teismai tik kelis procentus Ginčų komisijos sprendimų pripažino nepagrįstais.
Lietuva Ginčų komisijos atsisakė prieš dešimtmetį, tiekėjams palikdama teisę ginti savo pažeistus interesus teikiant pretenzijas perkančiosios organizacijoms ir skundžiant jų sprendimus teismui. Teismams buvo sumažinti viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai, pagreitėjo procesas, padidėjo žyminio mokesčio dydis, bet teismų krūvis nesumažėjo. Ginčų komisija padarytų viešųjų pirkimų ginčų sprendimą efektyvesnį. Teisiškai jos atkūrimas yra galimas. ES direktyvoje 2007/66/EB nustatyta, jog valstybėje narėje gali būti įsteigta ikiteisminė viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo institucija. Įgyvendinus tokią nedidelę viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo proceso reformą būtų pasiekta daugiau efektyvumo nei didinant žyminį mokestį, kuris tik padidins bylinėjimosi išlaidas, bet neprisidės prie teisės aktų pažeidimų prevencijos.
