Kiekvieną kartą viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai sulaukia daug dėmesio, bet ne visada yra pabrėžiama, ar tie pakeitimai iš esmės keis viešųjų pirkimų sistemą, ar tai yra tik formalus, jau egzistuojančios praktikos, perkėlimas į įstatymą.
Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (PĮ) pakeitimai buvo priimti Seimo 2019 m. gegužės 30 d., nauja įstatymo redakcija įsigaliojo nuo 2019 m. birželio 11 d., o kai kurios nuostatos įsigalios vėliau. Dauguma supranta priimtų naujų nuostatų formuluotes, bet šią dieną dar nėra aišku, kaip jos bus taikomos ir aiškinamos praktikoje. Naujosios įstatymų nuostatos savo turiniu nėra iš esmės naujos ir netaikytos praktikoje. Minėtos nuostatos buvo suformuluotos atsižvelgiant į teismų praktiką arba į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) rekomendacijas. Nežiūrint į tai, tiek pirkimų vykdytojams, tiek tiekėjams būtina susipažinti apie naujų nuostatų galimą taikymą pirkimo dokumentuose.
Darbų ir projektavimo paslaugų viešieji pirkimai
Darbų ir projektavimo paslaugų viešieji pirkimai turės būti atliekami atskirai, nebent pirkimo dokumentuose būtų pagrindžiama, jog toks išskaidymas dėl objektyvių aplinkybių neįmanomas.
Toks pakeitimas įsigaliojo tik VPĮ bei nebus privalomas taikyti mažos vertės ir komunalinio sektoriaus perkančiųjų subjektų pirkimuose (PĮ). Dauguma perkančiųjų organizacijų yra įstaigos ir didžioji jų dalis vykdo mažos vertės darbų pirkimus. Iš jų tik savivaldybių administracijos ar kelininkai vykdo didelės vertės darbų ir projektavimo pirkimus. Todėl šios perkančiosios organizacijos ras būdų, kaip pagrįsti darbų ir jų projektavimo paslaugų pirkimo dalių neskaidymą.
Numatomas tokių pirkimų reguliavimas jau egzistavo prieš įsigaliojant aptariamiems pakeitimams, t. y. VPT Statybos darbų pirkimų gairėse ir teismų praktikoje.
Jeigu minėtas VPĮ pakeitimas atrodo sveikintinas konkurencijos skatinimo prasme, tai iš praktinės pusės užsakovams ir rangovams gali kilti atsakomybės atribojimo, rizikos valdymo ir kitų klausimų. Tikėtina, kad užsakovai pasinaudos darbų ir projektavimo pirkimo objekto neskaidymo galimybe dažniau nei pakeitimų autoriai tikėjosi teikdami tokį pasiūlymą.
Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. bus privaloma BIM (liet. statinio informacinis modeliavimas) taikyti projektuojant ir statant visus sudėtingus ir didelės vertės viešojo sektoriaus statinius ar jų dalis.
Nacionalinio saugumo formali apsauga vykdant pirkimus
Pirkimuose tiesiogiai taikomos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatos, siekiant, kad valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai, įmonės ir organizacijos būtų apsaugotos nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių.
Besiruošiant ar vykdant pirkimo procedūras, rengiant dokumentaciją ar nustatant laimėtoją visada buvo privaloma atsižvelgti į nacionalinio saugumo klausimus. Deja, praktikoje dažnai būdavo neatsižvelgiama į nacionalinį saugumą. Todėl galima teigti, kad neužtenka vien teisinio reglamentavimo keitimo, bet būtinas kontrolės mechanizmas, kad minėtose organizacijose atsakingi asmenys priimtų valstybei lojalius sprendimus.
Įsigaliojęs teisinis reguliavimas, visų pirma, formaliai suteiks teisinę galimybę pirkimuose riboti dalyvavimą, šalinti iš pirkimų ar nustatyti tam tikrus reikalavimus techninėje specifikacijoje tiekėjams, kurie gali daryti neigiamos įtakos nacionaliniam saugumui bei tiekėjams, kurie nėra registruoti ES, NATO ar trečiojoje šalyje ir pan. Taip pat praktiškai pirkimo vykdytojai turės atitinkamai pasiruošti, atlikti rinkos tyrimą, analizę, turėti argumentus ir įrodymus dėl nustatyto techninės specifikacijos ar tiekėjui taikomo reikalavimo.
Pakeitimais siekiama pašalinti atvejus, kai virš nacionalinio saugumo klausimo būdavo iškeliamas formalus konkurencijos užtikrinimo klausimas, turiningai nederinant jų abiejų kaip visumos priimant sprendimus. Todėl nuo šiol perkantieji pirkimų vykdytojai, veikiantys gynybos srityje, arba srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, privalės įsivertinti, ar ketinama sudaryti pirkimo sutartis nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui bei esant reikalui kreiptis į atitinkamas institucijas dėl kompetentingų išvadų gavimo.
Dėl neįprastai mažos pasiūlytos kainos pagrindimo komunalinio sektoriaus pirkimuose
Pirkimuose, atliekamuose vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, perkantieji subjektai privalės reikalauti iš dalyvių pagrįsti siūlomą neįprastai mažą kainą.
Šiuo pakeitimu siekiama apriboti komunalinio sektoriaus pirkimuose pirkėjų ir tiekėjų piktnaudžiavimą pasiūlytos kainos atžvilgiu. Tokia pareiga prašyti pagrįsti pasiūlytą mažą kainą nebus taikoma mažos vertės pirkimuose, jeigu kitaip nebus nustatyta tokių pirkimų taisyklėse ir (arba) pirkimo dokumentuose. Primename, kad biudžetinių įstaigų vykdomuose viešuosiuose pirkimuose pareiga pagrįsti pasiūlytą mažą kainą galioja daug metų.
Grąžinta galimybė pasiūlyti didesnę kainą nei pirkimui suplanuotą, jei tam randama papildomų lėšų
Pasiūlymas vėl galės būti laikomu priimtinu, jei didesnei nei planuota pasiūlytai kainai pirkimo vykdytojas ras papildomų lėšų, bet su sąlyga, jog pirkimui skirta suma nebus iš anksto viešai nurodyta pirkimo dokumentuose.
Tokio pakeitimo tikslas – įtvirtinti ilgametę VPT nuomonę dėl pasiūlytos per didelės kainos ir eliminuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) 2018 m. gegužės 21 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-969/2018, pateiktą senosios įstatymo redakcijos materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pasiūlymo atmetimą dėl per didelės pasiūlytos kainos išaiškinimą, jog pirkimo vykdytojas ne gali, o privalo atmesti per didelės kainos pasiūlymus.
Pirkimų vykdytojams, o ypač valstybės ir savivaldybių įmonėms, sudaroma galimybė išvengti formalaus pasiūlymo atmetimo, jei dėl subjektyvių ar objektyvių aplinkybių pirkimui suplanuotas lėšų dydis buvo mažesnis nei pasiūlymo kaina, bet tam randama papildomai lėšų.
Socialiai orientuotas pasiūlymo vertinimo kriterijus
Panaikintas perkančiosioms organizacijoms darbų viešuosiuose pirkimuose privalomas kriterijus įvertinti, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas viešojo pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija minimalų darbo užmokestį. Vietoje to, visi pirkimo vykdytojai galės nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo sutartį vykdysiantiems ir pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana viršys Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį.
Pirkimo dokumentuose (išskyrus mažos vertės) galės būti nurodyta informacija apie tai, kad tiekėjas sudarius sutartį turės pateikti užduotis atliksiančių darbuotojų sąrašą (vardus, pavardes, gimimo datas) ir jiems siūlomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio medianą. Tokiu būdu siekiama skatinti socialiai atsakingų tiekėjų dalyvavimą pirkimo procedūrose ir pozityviai diskriminuoti tuos tiekėjus, kurie nesąžiningai konkuruoja su socialiai atsakingu verslu.
Taip pat bus reikalaujama, kad tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, jog nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė, negu buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą. Tai reiškia, kad vykdant pirkimo sutartį, verslas turės būti sąžiningesnis, o pirkėjai kontroliuotų ir tikrintų tiekėjo deklaruotus duomenis pasiūlyme ir vykdant pirkimo sutartį. Tokiu atveju pirkimų vykdytojai bus duomenų gavėjai ir vidaus tvarkose bus nustatyta, kaip tvarkys tokius duomenis. Dėl to atsiras daugiau asmens duomenų apsaugos iššūkių pirkimų vykdytojams, o tiekėjams – rizika patekti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą dėl vengimo mokėti pasiūlyme deklaruotą atlyginimą savo darbuotojams.
Pirkimo sutarties galiojimo terminas bus skaičiuojamas nuo jos įsigaliojimo
Maksimalus 3 metų sudaromos pirkimo sutarties galiojimo terminas bus skaičiuojamas ne nuo sudarymo, o nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo momento.
Tokiu pakeitimu verslui ir pirkimų vykdytojams siekiama panaikinti problemą, kai dėl įvairių priežasčių pirkimo sutartys, labiausiai rangos darbų, įsigaliodavo ar būdavo pradedamos vykdyti vėliau, nors pirkimo sutarties terminas būdavo skaičiuojamas nuo jos sudarymo momento.
Turės susiformuoti praktika, kaip sukontroliuoti pirkimo sutartį vykdančių asmenų sąrašą ir mokamų atlyginimų dydžių atititikimą su pasiūlyme nurodytais.
Praplečiami pašalinimo pagrindai
Praplečiamas pašalinimo pagrindas dėl melagingai nurodytos kvalifikacijos ir dėl neįvykdytos ar netinkamai vykdytos sutarties bei dėl pirkimo sutartyje nustatytos esminės pirkimo sutarties sąlygos vykdymo su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.
Tiekėjai iš pirkimų procedūrų taip pat bus papildomai šalinami, kai į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą arba į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pateko kitų teisės aktų reglamentuojamų pirkimų, pavyzdžiui, kaip viešuosiuose pirkimuose, komunalinio sektoriaus pirkimuose, gynybos ir saugumo srities pirkimuose arba koncesijoje. Tai reiškia, kad gynybos ir saugumo srities pirkimuose į Nepatikimų tiekėjų sąrašą patekęs tiekėjas bus laikomas tokiu ir biudžetinių įstaigų viešuosiuose pirkimuose. Kadangi VPT nėra išaiškinusi, o įstatymuose ir Civiliniame kodekse nėra pateikta sąvoka, kas yra vykdoma pirkimo sutartis „su dideliais arba nuolatiniais trūkumais“, tokia sąvoka ir tokių sutarčių kriterijai bus vėliau suformuoti teismų praktikos.
Informavimo apie pirkimo procedūrų rezultatus kosmetinis pakeitimas
Buvo grįžta prie ankščiau galiojusios informavimo apie pirkimo procedūrų rezultatus tvarkos. Vėl bus privaloma informuoti visus pasiūlymą pateikusius tiekėjus ar paraišką pateikusius kandidatus apie pirkimo procedūrų rezultatus ir pasiūlytas kainas. Iki šiol buvo privaloma apie procedūrų rezultatus informuoti tik suinteresuotus kandidatus ir suinteresuotus dalyvius, kurie nebuvo pašalinti iš pirkimo procedūrų.
Taip pat nebus privaloma informuoti apie pirkimo procedūras, jei pasiūlymas buvo teikiamas žodžiu ar pirkimo sutartis sudaroma žodžiu. Nors toks papildomas aiškinamasis reglamentavimas nėra esminis, nes mažos vertės neskelbiamuose vieno tiekėjo apklausose informuojamas visada tik tas vienintelis dalyvis-laimėtojas, su kuriuo ir būna sudaroma pirkimo sutartis.
Tenka apgailestauti, kad paties straipsnio pakeitimais lyg ir grąžinama daugiau skaidrumo, bet kartu jis ribojamas. Pavyzdžiui, pirkimo vykdytojas yra įpareigotas supažindinti tik su laimėtojo pateiktais prekių pavyzdžiais, nors iki šių pakeitimų įsigaliojimo buvo leidžiama dalyviams supažindinti su pateiktais visų tiekėjų prekių pavyzdžiais.
Apibrėžta pirkimo iniciatorius sąvoka
Įstatyme atsiranda naujas pirkimo iniciatoriaus institutas ir pateikiama jo sąvoka – tai darbuotojas, kuris suformuoja poreikį įsigyti reikalingų prekių, paslaugų arba darbų ir (arba) parengia jų techninę specifikaciją ir (arba) jos projektą.
Nors pirkimo iniciatorius nedalyvaus pirkimo procedūrose, jis privalės pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą ir nešališkumo deklaraciją bei deklaruoti savo privačius interesus. Todėl siekiant užtikrinti minėtus procesus, organizacijoms prireiks daugiau didesnių administracinių ir kontrolės pajėgumų, nes pirkimų iniciatoriais taps kiekvienas darbuotojas, kuris pirkimo organizatoriaus ar pirkimo komisijos paprašys nupirkti prekių, paslaugų ar darbų.
Manytina, jog perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai bandys vidaus tvarka reglamentuoti pirkimo iniciatorių pareigas, veiksmus ir tokių asmenų sąrašą arba keisti esamas tvarkas. Šiuo atveju verslui atsiranda sąlygos geriau kontroliuoti pirkėją, susipažinti su pirkimo iniciatoriaus deklaruotais privačiais interesais ir pan.
Rašytinius motyvuotus sprendimus neatlikti pirkimų naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis reikės viešinti pirkėjo interneto svetainėje
Papildoma iniciatyva priversti pirkti iš CPO.LT katalogo bus įgyvendinama didinant pirkėjų administracinę naštą. Tokiais atvejais pirkimo vykdytojai privalės savo sprendimą vykdyti pirkimą savarankiškai viešinti interneto svetainėje, specialiai tam skirtoje skiltyje „Pirkėjo profilis“. Apie organizacijos sprendimą nesinaudoti centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis galės susipažinti kiekvienas suinteresuotas asmuo.
