Neveikia nebaudžiamumo principas, viešieji pirkimai nėra audituojami, žmonės nėra kvalifikuoti ir suinteresuoti viešuosius pirkimus įgyvendinti gerai – diskusijoje apie viešuosius pirkimus ir korupcijos prevenciją problemas išvardino advokatų kontoros „Triniti“ asocijuotas teisininkas Tomas Seikalis.
Yra norinčių, kad būtų mažiau kontrolės, saugiklių, bet visuomenė dar nėra pasirengusi ir reikia turėti gerus įrankius, stiprią Viešųjų pirkimų tarnybą, kuri būtų kontroliuojanti, aiškiai išsakanti savo poziciją, pastebėjo diskusijos dalyviai.
Sveikatos apsaugos ministerija užsimojo prieš „karaliukus“
2014–2015 metais VPT gavo 73 pretenzijas dėl galimų Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų gydymo įstaigoms vykdant viešuosius pirkimus (VP). Iš jų 43 pretenzijos gautos 2015 metais. Dažniausiai skųstasi dėl Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų.
„VP sveikatos apsaugos sistemoje viena iš pagrindinių problemų yra stambioji korupcija, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas Vytautas Šveikauskas. – Dar 2005–2007 m. padarėme tyrimą dėl vaistų [pirkimo, red. past.]. Pasakysiu esmę vienu sakiniu – tuos pačius vaistus iš tų pačių tiekėjų skirtingos gydymo įstaigos perka skirtingomis kainomis. Padarėme išvadą, kad netgi yra pasidalinimas regionais, kas kur laimės.“
Sveikatos apsaugos sektorius yra itin sudėtingas – vienas po kito viešumon kyla skandalai dėl nešvarių pirkimų. Siekdama sumažinti rizikas, SAM pradėjo skatinti pirkimus per Centrinę perkančiąją
organizaciją. Tokią situaciją nemaža dalimi lemia vadovai, todėl V. Šveikauskas teigiamai vertina iniciatyvą atsisakyti vadinamųjų karaliukų – nesikeičiančių gydymo įstaigų vadovų – ir nustatyti kadencijas.
Užsibuvę postuose, gydymo įstaigų vadovai turėjo savo tiekėjų ratą, savus laimėtojus. Sistema buvo puikiai atidirbta: laimėtojas parengdavo ir sąlygas, ir specifikacijas, ir nustatydavo kvalifikacinius reikalavimus. SAM yra nustačiusi ir tokį atvejį, kai pats gydymo įstaigos vadovas buvo viešųjų pirkimų komisijos pirmininku.
Todėl, V. Šveikausko žodžiais, tiekėjai, kurie nepatekdavo į gydymo įstaigos vadovų artimųjų arba savų ratą, net nedalyvaudavo konkursuose. Tai būtų reiškę tik nereikalingas laiko sąnaudas.
Susidarė situacija, sakė V. Šveikauskas, kai 50-60 proc. viešuosiuose pirkimuose dalyvaudavo po vieną tiekėją.
„Geriausia prevencinė priemonė yra pirkimai per CPO LT“
STT pernai atliko skalbimo paslaugų viešųjų pirkimų analizę. Paaiškėjo, kad tiekimą laimi tie, kurie pasiūlė didžiausią kainą, nes kiti pasitraukia iš konkurso.
SAM kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl vaistų pirkimo, bet ši pažeidimų neįžvelgė.
Kalbėdamas apie prevencines priemones, V. Šveikauskas sakė: „Geriausia prevencinė priemonė yra pirkimai per centrinę perkančiąją organizaciją. Medicinos sektoriui yra svarbu nupirkti greitai. Anksčiau pirkimai vykdavo 3-4 mėnesius. Kiekviena gydymo įstaiga, netgi Valstybinė ligonių kasa užtrukdavo pirkdama. Dabar labai lengva pirkti per CPO LT.“
Kaip pažangią pirkimo per CPO LT formą SAM atstovas įvertino ir konsoliduotus pirkimus. Lietuvoje yra kelios stambios įstaigos, kurios perka dideliais kiekiais. Atlikusi tyrimą SAM pamatė, kad didžiosios įstaigos tą patį vaistą nusiperka pigiau negu mažosios. O konsoliduoti pirkimai leistų apjungti didelę įstaigą su maža ir jie nusipirktų tą pačią prekę už mažesnę kainą.
„Tačiau pirkimams priešinasi gydymo įstaigos, nes įprato būti karaliukais“, – sakė V. Šveikauskas.
Su kompiuteriu nepasiginčysi
Vienas statybų bendrovės savininkas paskleidė sparnuotą frazę, kuria apibūdina centralizuotus viešuosius pirkimus: „su kompiuteriu nepasiginčysi“. Tam pritarė ir SAM Korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas Vytautas Šveikauskas, kurio atstovaujama institucija siekia, kad pirkimai, kiek tai įmanoma, būtų vykdomi per CPO LT, nes taip nuperkama „ir pigiau, ir patys pirkimai būna daug skaidresni“.
Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO LT) direktorius Rolandas Černiauskas pastebėjo, kad patys viešieji pirkimai yra bandymas išgyvendinti korupciją.
„Pagrindinė grandis yra žmogus. Jeigu žmogaus kompetencijos, jo sąmoningumo neužtenka, kad tinkamai būtų vykdomi VP, reikia tai reglamentuoti. Yra kita – galima eliminuoti pačią problemą – žmogų, su kuriuo yra susijusi problema“, – sakė R. Černiauskas.
CPO LT pati neperka – ji tik įvykdo pirkimo procedūras ir leidžia tuo pasinaudoti perkančiosioms organizacijoms, – tad, direktoriaus žodžiais, ir naudos turėti negali. Produkto atidavimas vyksta informacinėje sistemoje. Atnaujintas varžymasis – irgi be CPO LT dalyvavimo. Organizacija turi tik užtikrinti, kad sistema veiktų.
Sistemoje dalyvauja tik tiekėjas ir perkančioji organizacija, o susitarimo objektas yra kompiuteris, su kuriuo nepasiginčysi – žmogaus nėra. Pirkimas vyksta elektroninėje erdvėje, elektroniniu būdu sugeneruojama sutartis – vėlgi be žmogaus įsikišimo, pagal visiems aiškias viešas sąlygas. Tad nėra jokių galimybių pakoreguoti pirkimą.
Pasak CPO LT direktoriaus R. Černiausko, pasinaudojus ES lėšomis, sukurta nauja informacinė sistema, kurioje atsirado galimybė vykdyti konsoliduotus pirkimus ir nusipirkti pigiau. Realizuotas ir automatinis pasiūlymų pateikimas – jeigu pasiūlymo niekas nepateikia, informacinė sistema atrenka geriausią variantą ir pasiūlo pati.
Smulkusis verslas – prieš sutaupytus valstybės pinigus
CPO LT yra išeitis viešuosiuose pirkimuose eliminuoti žmogiškąjį faktorių, tačiau pirkimo sąlygas, LSA viceprezidento Jono Dumašiaus pastebėjimu, vis tiek sukuria žmogus.
„Skaidrumas yra žymiai didesnis perkant centralizuotai, – sakė ūkio viceministras G. Onaitis, įvardindamas elektroninio katalogo pranašumus. – Preliminariai skaičiuojant, jeigu pirkimo kaina, perkant įprastai, yra apie 2 tūkst. eurų, tai perkant centralizuotai – 20 eurų, įskaičiuojant ir pirkimo sąnaudas – darbuotojus, laiką ir panašiai. Įsivaizduokite, kokiais mastais taupomi valstybės pinigai, perkant per CPO LT.“
Tačiau tokiu būdu, jo žodžiais, kuriama monopolinė struktūra, vertinant atskirų produktų ir paslaugų, kaip, pavyzdžiui, statybos, maitinimo paslaugų pirkimus. Verslas, veikiantis regionuose, sako, kad nepajėgia konkuruoti elektroniniame kataloge. Kitais metais įsigaliosiančiose įstatymo pataisose, atsižvelgiant į smulkiojo verslo pastabas, numatyta galimybė skaidyti pirkimus, t. y. pirkti iš kelių rangovų, nepaprastinant pačių pirkimo procedūrų.
„Dėl pačių pirkimų procedūrų mes neturime jokių pretenzijų, jos yra gana skaidrios, – replikavo statybininkų bendruomenei atstovaujantis J. Dumašius. – Esmė tai, kas įdedama į tas procedūras, t. y. sąlygos.“
Penktadalis VP pinigų galimai panaudoti neskaidriai
Viešuosiuose pirkimuose, kaip sakė diskusijoje dalyvavusi Seimo antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė, problemų esama nemažų, nes procesas yra susijęs su labai dideliais pinigais, – pernai VP vertė buvo virš 5 mlrd. eurų. Skaičiuojama, kad apie 1 mlrd. eurų panaudojama neskaidriai.
STT duomenimis, net 68 procentai Viešųjų pirkimų tarnybos patikrintų pirkimų yra įvykdyti pažeidžiant tvarką.
„Pats VP įstatymas yra keistas apie 40 kartų – Ūkio ministerija šiuo metu ruošia naują redakciją, – vardino parlamentarė. – Šioje srityje man tenka dirbti jau antrą kadenciją, – matau ir įvairiausias interesų grupes, ir teigiamus dalykus. Yra norinčių, kad būtų mažiau kontrolės, saugiklių, bet visuomenė dar nėra pasirengusi ir reikia turėti gerus įrankius, stiprią VP tarnybą, kuri būtų kontroliuojanti, aiškiai išsakanti savo poziciją.“
