Nuo 2017 m. liepos 1 d. keitėsi pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvokos apibrėžimas, tokios kainos nustatymo taisyklės ir reikalavimai tiekėjui pagrįsti savo pasiūlymą. Dabar šis reglamentavimas sudėtingesnis ir sukeliantis tam tikrą painiavą, kas iš esmės turėjo būti atvirkščiai įgyvendinus naujosios viešųjų pirkimų direktyvos nuostatas Viešųjų pirkimų įstatyme.
Neįprastai mažos pasiūlytos kainos (angl. abnormally low tender) institutas susiformavo per ilgametę viešųjų pirkimų praktiką bei įstatymų leidėjams įtvirtinus šio instituto taikymą teisės aktuose, kaip papildoma priemonę įvertinti pasiūlyme nurodytos mažiausios kainos pagrįstumą, pasiūlymo rimtumą ir tiekėjo galimybes tokia kaina tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį.
Viešųjų pirkimų įstatymo 57 straipsnis įpareigoja perkančiąsias organizacijas visais atvejais, išskyrus mažos vertės pirkimuose, reikalauti tiekėjų pagrįsti pasiūlyme nurodytą kainą, jeigu ji 30 ir daugiau procentų mažesnė nuo neatmestų pasiūlymų aritmetinio vidurkio.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mažos vertės pirkimuose pirkimo vykdytojui suteikta teisė savo nuožiūra nustatyti neįprastai mažos pasiūlytos kainos atvejį. Todėl jei tiekėjo pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų, ar jų sudedamųjų dalių kaina pirkimo vykdytojui atrodys neįprastai maža, tuomet tiekėjo turi būti prašoma pateikti reikalingų pasiūlymo detalių, įskaitant kainos sudedamųjų dalių ir jų skaičiavimų pagrindimą, nurodant ekonomiškumą, pasirinktus techninius sprendimus ir pan.
Nedidelės vertės viešieji pirkimai (apklausos) vykdomi vadovaujantis supaprastintu teisiniu reglamentavimu, kuriuo nustatytos taisyklės leidžia greitai ir nesudėtingai, neužgožiant sudėtingomis procedūromis gaunamos tokio pirkimo naudos, vykdyti mažos vertės pirkimus. Tokiuose pirkimuose pasirenkamas apklausos būdas, kuriuo apklausiami tiekėjai arba skelbimu kviečiami pateikti pasiūlymus. Todėl Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje ir Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 3 punkte buvo nustatyta Viešųjų pirkimų įstatymo 57 straipsnio 1 dalies taikymo išimtis, t. y. suteikta teisė mažos vertės pirkimuose pasirinktinai taikyti imperatyvią neįprastai mažos pasiūlytos kainos taisyklę, kada visais atvejais kaina turi būti laikoma neįprastai maža.
Viešųjų pirkimų tarnybos parengtose konsultacijose ir gairėse dėl „Neįprastai mažos pasiūlytos kainos ar sąnaudų nustatymas ir pagrindimo“ išskirta, jog „Pagal šiuo metu galiojančias <…> nuostatas, pirkimo vykdytojas privalo prašyti pagrįsti neįprastai mažą kainą ar sąnaudas vykdydamas tarptautinės vertės ir supaprastintus (išskyrus mažos vertės) pirkimus.“. Todėl perkančiųjų organizacijų Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašas suteikia pirkimo vykdytojui laisvę pasirinkti ar pasiūlyta kaina ar ir jos sudedamosios dalys atrodys neįprastai mažomis (žr. šio aprašo 21.3.12.5 punktą ir 21.3.12.8 punktą).
Tai reiškia, kad pirkimo vykdytojas gali apklausos sąlygose nustatyti vieną iš dviejų neįprastai mažos pasiūlytos kainos nustatymo alternatyvų: (i) arba, pagal aplinkybes atrodant, savo nuožiūra vykdyti neįprastai mažos pasiūlytos kainos nustatymo ir pagrindimo procedūras; (ii) arba apklausos sąlygose konkrečiai nustatyti, jog bus vadovaujamasi Viešųjų pirkimų įstatyme pateiktu neįprastai mažos pasiūlytos kainos apibrėžimu ir papildomai kitas sąlygas, kurios konkrečiai nurodys kada pirkimo vykdytojui turi „atrodyti“ ar pasiūlyta kaina ir jos dalys yra neįprastai mažos, reikalaujančios pagrindimo.
Jeigu pirkimo vykdytojas pasirinks apklausos sąlygose nustatyti, aukščiau pateiktą, pirmąją alternatyvą, kiekvienu atveju atskirai apklausos procedūrų metu turės spręsti dėl siūlomos kainos ar jos sudedamųjų dalių pagrįstumo, net ir tuo atveju kai kaina ar jos sudedamosios dalys neatrodys neįprastai mažomis, net jei ji ir bus 30 procentų mažesnė nuo neatmestų pasiūlymų aritmetinio vidurkio, tokios pasiūlytos kainos ar jos sudedamųjų dalių pagrindimo iš tiekėjo nebus prašoma pateikti.
Atkreiptinas dėmesys į kelis pasiūlytos neįprastai mažos kainos nustatymo ypatumus viešuosiuose pirkimuose. Tarptautiniuose ir supaprastintuose pirkimuose, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, neįprastai maža gali būti tik pasiūlyta kaina, kai ji 30 procentų mažesnė nuo neatmestų pasiūlymų aritmetinio vidurkio. Esant mažesniam procentui, tik jei atrodys ir kartu papildomai prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kaina (įkainiai).
Mažos vertės pirkimuose, jei apklausos sąlygose kitaip nenustatyta, nesvarbu koks būtų nustatytas procentinis dydis, visais atvejais ne tik pasiūlyta kaina, bet ir pasiūlytų prekių, paslaugų ar darbų, ar jų sudedamųjų dalių kaina (įkainiai) gali būti nustatyti kaip esantys neįprastai maži. Sprendimas ar perkančioji organizacija reikalaus, kad tiekėjas pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą, priklausys tik nuo pirkimo vykdytojo ar jam atrodys, jog pasiūlymo kaina ar jos sudedamosios dalys yra pagrįstos. Taigi mažos vertės pirkimuose perkančiajai organizacijai yra suteikta laisvė pačiai nuspręsti kada pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą atrodo neįprastai maža, bet tuo pačiu mažos vertės pirkimuose tiekėjui atsiranda pareiga išsamiau ir detaliau pagrįsti pasiūlytą kainą, atskiras jos dalis, įkainius ar tik tam tikrą kainos dalį, nedidelės vertės pirkimuose.
Vykdant apklausą pirkimo vykdytojas prašyme tiekėjui dėl pagrindimo turi tiksliai ir aiškiai nurodyti, kaip ir kokius konkrečius pasiūlymo aspektus, kainos sudedamąsias dalis ir (arba) kitus skaičiavimus, aprašymus tiekėjas turi pateikti, siekdamas pagrįsti pasiūlyme nurodytą neįprastai mažą kainą ar jos sudedamąsias dalis (įkainius). Atsižvelgiant į tai, perkančioji organizacija gali prašyti tiekėjo pagrįsti ir tik tam tikrus atskirus įkainius, o ne tik visų pozicijų įkainius. Kainos sudedamųjų dalių sąvoka nėra vienareikšmė, ji priklauso nuo pirkimo objekto ir specifikos ir į tai turės būti atsižvelgiama.
Jeigu tiekėjas, perkančiosios organizacijos sprendimu, neįprastai mažą pasiūlytą kainą nepagrįs ar netinkamai pagrįs, toks pasiūlymas bus pripažįstamas nepriimtinu.
