Itin didelio teisininkų ir verslo susidomėjimo sulaukė nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) nuostatos, taikomos esminiams pirkimo sutarties pažeidimams ir esminiu pripažintinam pirkimo sutarties neįvykdymui ar netinkamam įvykdymui. Tuo tarpu įgyta prievole esmines pirkimo sutarties sąlygas pažeidusius tiekėjus įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, perkančiosios organizacijos neskuba pasinaudoti.
Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT ) išaiškinimą, Nepatikimų tiekėjų arba Juodasis tiekėjų sąrašas, yra netinkamai pirkimo sutartį įvykdžiusių ar jos neįvykdžiusių tiekėjų sąrašas, kai toks neįvykdymas yra esminis sutarties pažeidimas. Pabrėžtina, kad tik tuomet, kai jis įvyko po 2016 m. sausio 1 dienos.
Perkančiosios organizacijos pirkimuose gali numatyti, kad į Nepatikimų tiekėjų sąrašą trejiems metams įtraukti tiekėjai bus pašalinami iš viešojo pirkimo procedūrų.
Atkreiptinas dėmesys, jeigu tiekėjas mano, jog į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra įtrauktas neteisėtai, turi teisę skųsti tokius perkančiųjų organizacijų sprendimus. Todėl perkančiosios organizacijos privalės atsakingai vykdyti pirkimo sutarčių vykdymo priežiūrą, tinkamai dokumentuoti pirkimo sutarčių pažeidimus ir atitinkamai apie tai informuoti tiekėjus.
Deja, kaip rodo VPT ir Valstybės kontrolės vertinimų išvados, perkančiosioms organizacijoms sunkiai sekasi vykdyti pirkimo sutarčių priežiūrą arba apskritai jų nevykdo, o tai jau yra nusikalstama.
Tikimasi, kad įsigaliojusios VPĮ nuostatos dėl Nepatikimų tiekėjų (181 str. ir 33 str. 2 d. 8 p.), visų pirma, pasitarnaus mokesčių mokėtojų teisėtiems lūkesčiams, kad viešieji finansai būtų naudojami racionaliai. Verslui – skatins sąžiningą konkurenciją, o perkančiąsias organizacijas apsaugos nuo nesąžiningų ir piktybiškų tiekėjų bei užtikrins, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvautų tik tinkamai sutartis vykdantys tiekėjai.
