Šiuo metu visos perkančiosios organizacijos, kaip nustatyta VPĮ 7 straipsnio 1 dalyje, privalo skelbti visų pirkimų, išskyrus mažos vertės, techninių specifikacijų projektus Centriniame viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje(CVP IS). Praktika rodo, kad perkančiosios organizacijos sėkmingai vadovaujasi minėta tvarka, nors ji yra perkančiųjų organizacijų kritikuojama, neva tai papildoma administracinė našta kuri realiai nedaro įtakos pirkimų skaidrinimui.
Atsižvelgiantį tai, Ūkio ministerija siūlo pakeisti techninių specifikacijų projektų skelbimo tvarką ir įrašyti reikalavimą į VPĮ skelbti tik didelės apimties ir svarbos pirkimų techninių specifikacijų projektus. Tokiu būdu vėl siūloma grįžti prie prieš keletą metų galiojusios tvarkos. Rekomenduotina Ūkioministerijai negrįžti prie senos tvarkos, o tiesiog išspręsti administracinės naštos mažinimą paprastesniu būdu. Įpareigoti perkančiąsias organizacijas CVPIS skelbti tik tarptautinių pirkimų techninių specifikacijų projektus. Taip bus išvengta painaus apibrėžimo kas yra didelės apimties ir svarbos pirkimai ir tokiu būdu sumažės painiavos viešųjų pirkimų reglamentavime, nereikės rengti sudėtingų VPĮ nuostatas įgyvendinančių teisės aktų. Tokiu būdu didelei daliai perkančiųjų organizacijų nereikės skelbti minėtų projektų, o tiekėjams išliks galimybė iš anksto susipažinti su, pvz., prekių nuo 0,5 mln. Lt be PVM vertės pirkimų techninių specifikacijų projektais.
Sveikintina Ūkio ministerijos iniciatyva siūlyti daugiau alternatyvių šaltinių kuriuose perkančiosios organizacijos galėtų skelbti informacija apie vykdomus pirkimus.Planuojama VPĮ 7 straipsnio 3 dalyje nurodyti, kad apie pradedamą bet kurį pirkimą(išskyrus mažos vertės pirkimus), taip pat nustatytą laimėtoją ir ketinamą sudaryti bei sudarytą sutartį reikia skelbti savo tinklalapyje, o jeigu tokio nėra – kitose visuomenės informavimo priemonėse, ir atsisakyti tokios informacijos skelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. Nežiūrint į tai, projekto rengėjai turėjo pasiūlyti visiškai atsisakyti prievolės VPĮ leidinyje „Valstybės žinios“ skelbti bet kokią informacija apie pirkimus. Kadangi praktika rodo, jog dauguma suinteresuotų asmenų skelbimus, ataskaitas ir kitą informaciją apie pirkimus tikrina CVP IS,visiškai ignoruodami informaciją dubliuojantį popierinį leidinį „Valstybės žinios“, kurios skelbimai perkančiosioms organizacijoms yra mokami.
Pasak VPĮ pakeitimų iniciatorių perkančiosios organizacijos atkreipė dėmesį, kad turėtų būti sudaryta galimybė pratęsti pretenzijų nagrinėjimo terminus, nes dažnai jos nespėja per VPĮ nustatytas 5 darbo dienas tinkamai išnagrinėti pateiktų pretenzijų. Ypač tai aktualu, kai, esant specifiniam pirkimo objektui,tenka prašyti ekspertų ar kompetentingų institucijų konsultacijų. Atsižvelgiantį tai siūloma nustatyti ilgesnį, 15 dienų, pretenzijų nagrinėjimo terminą.
Minėtas siūlymas nėra tinkamai suformuluotas ir nesuderinamas su Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemos tobulinimo koncepcija. Prailginus pretenzijų nagrinėjimo terminą pailgės pirkimo procedūrų laikas, perkančiosios organizacijos stengsis išnaudoti visą 15 dienų terminą, o svarių įrodymų, kad tai palengvins ginčų nagrinėjimo procedūrą nėra. Tuo labiau, kad tokiu būdu bus pažeisti tiekėjų teisėti lūkesčiais į efektyvų ir greitą ginčų nagrinėjimą. Todėl rekomenduojamą patobulinti VPĮ 94(1) straipsnio 3 dalies pakeitimo projektą, nekeičiant 5 darbo dienų termino, bet papildant leidimu jį pratęsti dar 5 darbo dienos jei yra motyvuotai kreipiamasi į ekspertus ar kompetentingas institucijas dėl pagalbos nagrinėjant tiekėjo pateiktą pretenziją.
Labai lauktas visų perkančiųjų organizacijų planuojamas numatomo pirkimo vertės skaičiavimo tvarkos pakeitimas. Atsižvelgiant į praktikoje perkančiosioms organizacijoms kylančius neaiškumus dėl numatomos pirkimo vertės skaičiavimo bei į Direktyvos 2004/18/EB 9 straipsnio 1 dalies formuluotę, projekto siūloma tikslinti VPĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostatą nustatant, kad numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios organizacijos numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be PVM. Tai reiškia, kad nebus sumuojamus tos pačios rūšies prekių ar tos paties tipo paslaugų numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertės per visus metus, o pirkimo vertė bus paskaičiuojama pagal konkretaus pirkimo sutarties vertę. Tokiu būdu labai palengvės ir pagreitės viešųjų pirkimų procedūrų vykdymas didelėse ir vidutinėse perkančiosiose organizacijose, nes šiuo metu dauguma norėdamos metų pabaigoje ar vykdydamos kelintą tos rūšies pirkimą,turėjo atsižvelgti ne į būsimos pirkimo sutarties vertę, o į bendrą metinę vertė. To pasėkoje vietoj mažos vertės pirkimo perkančiosios organizacijos privalėdavo vykdyti supaprastintus ar net tarptautinius pirkimus, kurių procedūrų vykdymo terminai ir reglamentavimas apsunkindavo racionaliai panaudoti tam skirtas lėšas bei efektyviai įsigyti norimų prekių, paslaugų ar darbų.
Šįkart Ūkio ministerija neatsižvelgė į mažųjų perkančiųjų organizacijų prašymus keisti VPĮ 15(1) straipsnyje nustatytą pirkimų atlikimo CVP IS priemonėmis tvarką.Kadangi Lietuvoje daugumą perkančiųjų organizacijų sudaro taip vadinamos„mažosios organizacijos“, kuriu metiniai biudžetai retai kada viršija 100 tūkst. Lt, o pirkimai vykdomi tik mažos vertės apklausos būdu, todėl realiai patiriama daug nepatogumų, nes apskritai nėra galimybių šiuos pirkimus atlikti CVP IS priemonėmis. Pvz., globos namai, kurių pirkimų vertės neviršija keliasdešimt tūkstančių litų, maistą nusiperka iš ūkininkų ar tiesiogiai gamintojų, kanceliarines prekes iš šalimais esančios parduotuvės ir pan. Todėl metų eigoje nelieka objektyvių galimybių atlikti tiekėjų apklausą CVP IS priemonėmis,nes nėra daugiau ką ir pirkti. Atsižvelgiant į tai rekomenduotina VPĮ 15(1)straipsnyje esančią imperatyvią nuostatą kuri reikalauja visoms perkančiosioms organizacijoms užtikrinti, kad kiekvienais kalendoriniais metais CVP IS priemonėmis atliekami pirkimai sudarytų ne mažiau kaip 50% perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų bendrosios vertės, papildyti išimti mažos vertės pirkimams. Kitu atveju daugumai perkančiųjų organizacijų tai liks tik mirusia norma.